Simpatijas lietuviškam sodui jaučianti floristė Ieva Marija Frišmantė yra tikra – augalai erdvėms suteikia ne tik charakterio, bet stiprina ir motyvaciją darbo vietoje. Su floristinio projekto „Vynvytis“ autore kalbamės, kaip apie floristines kompozicijas biurų erdvėms ir, žinoma, apie specialiai pavasariui drauge kurtą kompoziciją.
1. Kas įkvėpė sukurti pavasarinę-Velykinę kompoziciją, skirtą „Galio Group“?
Ši šventinė kompozicija – tai lyg šiandieninės, už lango bundančios gamtos ir jos virsmo atspindys. Labai dažnai kūrybiniame procese keliu sau tikslą atkartoti sezonišką gamtos grožį ir perkelti jį į vidaus erdves. Kasmet pavasarį mane džiugina kiekvienas medžio, krūmo ar gėlės pumpuras. Ši kompozicija – ne išimtis. Joje apstu gamtos, miško elementų ir pumpurų, kurie pamažu skleisis arba jau džiugina savo žiedais.
2. Minėjai, kad kuriant pavasarišką kompoziciją neišvengei ir iššūkių. Kodėl? Ką stengeisi akcentuoti derinyje?
Norėjau sukurti kompoziciją, kuri džiugintų ilgiau nei savaitę, todėl vengiau naudoti skintas gėles. Nutariau apsieiti ir be džiovintų, stabilizuotų augalų. Drauge derinau svogūninius, dar besiskleidžiančius augalus. Taip kompozicija tapo augančiu, gamta kvepiančiu ir nuolat besikeičiančiu namų dekoro elementu. Jį labai paprasta sukomponuoti tiesiog namuose.
3. „Vynvytis“ – floristinis projektas, gimęs iš meilės lietuviškiems sodams, gėlynams ir nostalgiškai jų estetikai. Kas padėjo atrasti, pastebėti lietuviškų sodų grožį? Juk dažniausiai, tai kas visai šalia, lieka neįvertinta.
Mano nuomone, viskas, kas gražiausia, visada buvo šalia ir supa mus nuo vaikystės. Galbūt dėl to lietuviškame sode ir įžvelgiu nostalgiją. Mano akiai gražu trapumas, sezoniškumas, natūralumas, vietinės gėlės, vietiniai žydintys krūmai, mūsų miškai, kuriuose tiek daug gėrybių, formų, tekstūrų. Be galo mėgstu būti gamtoje ir vis pastebėti joje kažką naujo. Mano studijoje pilna samanotų šakų, kerpių, sudžiūvusių smilgų ir kitų gėrybių, kurias su džiaugsmu naudoju įvairiems floristiniams sumanymams išpildyti.
4. Kokias tendencijas pastebi erdvių (tiek gyvenamųjų, tiek komercinių) dekoravime? Ar savo darbe atsižvelgi į jas?
Kurdama nesistengiu vaikytis tendencijų. Vietoje to kuriu iš širdies ir pajautimo, o pirmenybę visada teikiu natūralumui, prigesintoms, gamtiškoms spalvoms ir įdomioms tekstūroms. Tačiau pastebiu, kad klientai komercinėse patalpose vis dažniau linkę investuoti ne tik į funkcinius baldus, tačiau ir į floristines instaliacijas, kurios tampa itin svarbia interjero dalimi. Dažniausiai rekomenduoju rinktis kabančias džiovintų arba stabilizuotų augalų instaliacijas. Jos palieka įspūdį ir nereikalauja didelės priežiūros.
5. Kokius augalus rekomenduotum rinktis biurų interjere? Kokia turėtų būti jų priežiūra?
Nedirbu su dirbtiniais ar gyvais augalais, todėl biuruose dažniausiai įgyvendiname stabilizuotų arba džiovintų augalų projektus. Svarbiausi akcentai – lengva priežiūra, funkcionalumas ir patvarumas. Tiek stabilizuotų, tiek džiovintų augalų priežiūrai aktualūs panašūs patarimai – vengti drėgmės, tiesioginės saulės šviesos (nes laikui bėgant augalai gali išblukti) ar kondicionierių. Kompozicijų nereikėtų purkšti ar per daug judinti. Floristinėms instaliacijoms geriau rinktis vietas, kuriose jie neturės tiesioginio sąlyčio su žmonėmis, nebus galimybės užkliudyti praeinant ar „užkabinti“ durimis. Žinoma, svarbu pasirinkti ir tinkamus augalus. Jei erdvės nėra didelės, specifiniai stabilizuoti augalai gali skleisti įkyrų kvapą, kurį bus sunku panaikinti ir jis gali dirginti šalia dirbančius. Jei erdvės didesnės, intensyvus kvapas neturėtų būti problema.
6. Kokį poveikį augalai daro emocinei sveikatai, motyvacijai?
Manau tai labai individualu, nors asmeniškai aš jau nebeįsivaizduoju namų be skintų gėlių. Man tai reiškia kas savaitinį ritualą, kuris yra lyg šviežias oro gurkšnis namams, interjero dalis ir, žinoma, naujos spalvos, motyvacija. Juk gėlės gali atspindėti sezoniškumą, nuteikti šventiškai, įnešti į būstą jaukumo ar, paprasčiausiai, tiesiog puošti namus.