Barbora Adamonytė-Keidūnė – viena produktyviausių produkto dizaino kūrėja Lietuvoje, dizainerė praktikė ir VDA dėstytoja. Barbora kuria mažagabaričius objektus, kurie yra ne tik įvertinti svarbiausiais savo srities apdovanojimais pasaulyje, bet ir atranda savo vietą įvairių šalių gyventojų namuose. Interviu ji pasakoja apie savo kūrybą ir kaip kurti namų ar darbo erdves bei atrasti balansą kuriant jų interjerą.
1. Barbora, trumpai apibūdink – kokius daiktus tu kuri?
Jeigu trumpai, tai sakyčiau, kad tai jaukūs objektai. Bet jei leistumėmės giliau, išryškėtų neatsiejamas funkcionalumo aspektas. Išgrynintos, nereikalingomis detalėmis neperkrautos formos, kad liktų tik tai, kas svarbiausia – objekto esmė. Kalbant apie pačius objektus, tai daugiausiai dirbu su namų objektais: nuo virtuvės elementų iki kilimų bei lentynų, šviestuvų, pufų. Žinoma, yra tekę dirbti ir su medicinos, laidojimo sričių objektais. Kiekvienas projektas visuomet žada iššūkius, o taip juk gyventi įdomiau.
2. Kaip prasideda tavo naujo objekto dizainas? Randi kas namuose erzina ir neveikia ar atvirkščiai – norisi pagerinti tai, kas jau tau patinka?
Išties, atvejų kai egzistuojantys objektai erzina kaskart pro juos praeinant – nemažai, o galimybė juos pagerinti neretai ir suvilioja. Tačiau dažnesnis atvejis, kai klientai kreipiasi su jau pastebėtomis problemomis daiktuose. Tuomet problemą perimu aš ir nagrinėju, ar tai tikrai trukdo, peržvelgiu, kas jau sukurta toje srityje. Natūraliai po šių paieškų ateina eskizų ir konceptų etapas, iš kurių su klientu atsirenkame vieną ar apjungiame porą tolimesniam vystymui. Turint projekto detalizaciją rankose, klientas pereina į gamybos stadiją, į kurią įsitraukiu ir aš. Kad projektas nenuslystų nuo pirminės vizijos, kad klientui būtų tvirčiau, kad greičiau po prototipų ir nepavykusių bandymų atsirastų kūnas.
3. Tavo sukurtų daiktų sąraše – nemažai objektų namams. Kaip manai, kas juos vienija?
Turbūt pasikartočiau sakydama, jog vienija funkcija, išgrynintos formos bei estetika, bet dar galėčiau papildyti, kad vienija ir džiugesys. Neretai pastebiu aplinkoje esantį vizualinį šurmulį, kurį sukuria interjero objektai, kasdieniai ir buitiniai daiktai, jų aršios formos, spalvos bei detalės. Tai nevalingai veikia ir mūsų emocinę būseną, bent jau aš tai labai pajuntu. O kur dar blyksinčios lemputės ir prietaisai, skleidžiantys garsus. Tad nesudėtingas elementas, atliekantis savo funkciją bei raminantis ir neutraliai įsiliejantis į aplinką, man mielesnis ir emociškai patrauklesnis. Aptakios bei banguojančios formos ramina ir iš to kyla džiugesys.
4. Žiūrint į tavo dizaino objektus galima pastebėti, kad dažnai renkiesi natūralias medžiagas – medį, odą, metalą. Kodėl?
Šios medžiagos man buvo įprastos nuo vaikystės. Mačiau kaip su jomis dirbo tėtis, močiutė, senelis, teta bei dėdė. Dar dabar stebiuosi prisiminusi, kaip man, visai mažai, tėtis leisdavo prisiliesti prie jo projektų: apvedžioti būsimos skulptūros kontūrus brėžiniuose, lipdyti paukščius iš milžiniško molio luito. Turbūt dabar jausčiau daugiau baimės sugadinti, nei suvokiau tada. Tačiau šios medžiagos žavi savo galimybėmis: prilipdyti, priklijuoti, o kartais palikti natūraliai savieigai ir laukti nustebinimo. Be to, vienas malonumas liesti paviršius ir tekstūras, jausti jų kvapą ir matyti natūralius pokyčius bėgant dienoms.
5. Kartais žmonės išsigąsta netradicinių namų dekoro elementų. Kaip manai, kokiems namams tu kuri ir kaip drąsiau įsileisti nebūtinai tradicinius elementus į savo namus?
Visuomet įsivaizduoju, jog kuriu darnioms erdvėms, darniai įsiliejančius objektus, tačiau tokiais būdami jie gali pritapti ir labai įvairiuose namuose. Tikiu, jog drąsumas ateina palaipsniui bei natūraliai. Vieną sykį išdrįsus, kitą – noras galėtų kilti savaime. Juk praeinant pro emocijas stimuliuojantį objektą, kas sykį jis patraukia, prablaško ar pradžiugina. Tad kodėl sau to neleidus?
6. Vienas tavo kurtų daiktų išskirtinumų – netradicinės formos. Ar tai būtų PUP „kabliukai“, ar PETALO žvakės. Kodėl jas renkiesi? Kas jas įkvepia?
Kaip neretai sakau savo studentams – besidairant kuo plačiau į šalis, stebint bei besidomint skirtingomis sritimis, įkvėpimas kyla iš labai įvairių elementų ir susijungia į naujus darinius, kurių anksčiau nebūtų pavykę išmąstyti. Mane žavi gamtos reiškiniai ir smulkios aplinkos detalės, kurių linkiai kartais padiktuoja būsimų objektų kontūrus. Sieninių PUP kabliukų mintis kilo pamačius pabirusias ant žemės pupas. Jų margumas bei padrikas ritmas padiktavo tokią pat kompoziciją sukurti ant sienos, o būsimą PETALO žvakidės struktūrą pastebėjau žiedlapiuose bei viename Kazio Varnelio paveikslo elemente.
7. Praktiškumas prieš grožį. Kaip manai, kas nugali?
Mano kuriamų objektų atveju – praktiškumas žengia priekyje, estetika – pasiveja. Manau, jog grožis yra vienas iš subjektyviausių reiškinių, tad juo kliautis renkantis objektą, kuriuo bus naudojamasi – negudru.
8. Atrodo, gyvename kraštutinumų laikais: arba namuose visiškas minimalizmas, arba absoliutus maksimalizmas. Kaip tu matai namus ir jų dekorą? Kaip manai, koks geriausias būdas rasti balansą?
Kaip ir minėjau, tikiu, jog apsikrovimas namų aplinkoje apkrauna mus ir emociškai, tad neretai rasti viduriuką tampa iššūkiu. Juk tiek visko reikia kasdien, tiek skirtingų dalykų mums teikia komfortą. Bet ar tikrai? Matyt, būsiu minimalizmo šalininkė, kasdien besistengianti jį pasiekti.
9. Kaip manai, ar įmanoma gyvenant mieste išlaikyti balansą su gamta?
Žinoma. Manau, jog poreikio dydis ir dažnis yra labai individualus dalykas. Tačiau į namus perkeliant dalį gamtos, galima kurti naujus įpročius bei ritualus, kurie ramina ar atpalaiduoja. Man pakanka spontaniškų išvykų už miesto ar trumpų išėjimų į miesto parką tam, kad užvertus galvą daiktų šurmulį pakeistų medžių šakos.
10. Turbūt nemažai daliai skaitytojų atrodys, kad lengva dizaineriui kalbėti apie savo paties namų patobulinimą. Ką patartum tiems, kurie patys nori patobulinti namus ar net kai kuriuos jų daiktus, bet neturi tokių žinių?
Tikriausiai, rasti harmoningą balansą tarp funkcionalumo ir vizualinės švaros, o šios paieškos beribės, tad jei to padaryti nepavyksta iškart, pavyks poryt.
Daugiau apie Barborą ir jos kūrybą – barboraadamonyte.com.