Pandemijos išprovokuotas internetinės prekybos šuolis suaktyvins ne vien tradicinį sandėliavimo segmentą. Robertas Žulpa, GALIO GROUP analitikas ir GALIO DEVELOPMENT vadovas, teigia, kad Lietuvoje pagaliau pradeda formuotis „stock-office“ pastatų rinka – tai hibridinis NT, viename pastate sujungiantis sandėliavimo arba gamybos erdves su biuro patalpomis bei prekybos ekspozicija. „Stock-office“ objektai plėtojami nuo 200-300 kv. m ploto, juos galima jungti į didesnius objektus, todėl toks NT itin tinkamas mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, gamybininkams ar prekybininkams užsiimantiems e-prekyba.
Estijoje bei Latvijoje „stock-office“ projektai plėtojami dar nuo 2015 m. ir tapo gyvybingu NT segmentu. Tokie objektai vis palankiau sutinkami arčiau miesto centro, kur nedidelės įmonės gali įsikurti šalia klientų ir užtikrinti operatyvų jų aptarnavimą, o kartu ir efektyviai valdyti savo verslo procesus. Lietuvoje šis NT segmentas dar labai ankstyvoje stadijoje, tačiau įvertinus plėtros tempus, tikėtina, jog Baltijos kaimynes netrukus pavysime.
Tarptautinė NT konsultavimo kompanija „Knight Frank“ skaičiuoja, kad Jungtinėje Karalystėje kiekvienam e-prekybos sektoriaus generuojamam milijardui svarų sterlingų tenka apie 126 tūkst. kv. m sandėliavimo patalpų plotas. Konvertavus į eurus, išeina, jog milijardui Eurų tenka 108 tūkst. kv. m. sandėliavimo patalpų plotas. Remiantis „Swedbank“ banko duomenimis, Lietuvoje e-prekybos apimtys 2020 metais siekė 1,04 mlrd. EUR – tiek vietinėse e-parduotuvėse išleido šio banko klientai. SEB bankas skelbė apie šiemet kovą pasiektą rekordą, kuomet banko klientai e-parduotuvėse išleido 124 mln. EUR, o vasario mėnesį išlaidos siekė apie 109 mln. EUR. Vadinasi vien elektroninė prekyba pernai sukūrė mažiausiai 100 tūkst. kv. m sandėliavimo patalpų paklausą. Augant e-prekybos apimtims, vienareikšmiškai augs ir poreikis sandėliavimo patalpoms. Tačiau labai tikėtina, jog dalį naujai reikalingo ploto sudarys ne vien tradicinis sandėliavimo plotas, tačiau ir „stock-office“ patalpos.
Pandemija bei įvesti veiklos apribojimai lėmė, jog e-prekyba tapo išgyvenimo įrankiu ne tik stambiems prekybininkams, bet ir daugeliui smulkių bendrovių. Tai reiškia, kad didelė dalis verslų susidūrė ir su naujais NT poreikiais.
Verslui tapo aktualu turėti komercines patalpas patogioje, aiškiai matomoje ir klientams lengvai pasiekiamoje lokacijoje su atskiru įėjimu, kurios apjungtų ir sandėlį, ir prekių atsiėmimo punktą su ekspozicija bei biurą. Būtent tai ir suteikia „stock-office“, kuriuose paprastai 65-85 proc. pastato užima sandėlis, 20-30 proc. ploto skiriama biuro erdvei ir pagal poreikį dalis ploto naudojama prekių ekspozicijai-parduotuvei. Todėl dalį sandėliavimo ploto poreikio iš tradicinių užmiesčio sandėliavimo projektų atsirieks naujai Lietuvoje užgimstantis „stock-office“ segmentas.
Šiuo metu Lietuvoje pastatyta arba yra statomi bent 9 „stock-office“ projektai su 68 tūkst. kv. m komercinio ploto, o suplanuota dar bent 12 projektų visoje Lietuvoje, kurie per porą ateinančių metų rinkai pasiūlys apie 63 tūkst. kv. m komercinio ploto. Pasikeitę verslo poreikiai sukūrė palankias sąlygas „stock-office“ segmento plėtros perspektyvoms. Tiesa, šio tipo objektų plėtrą kol kas riboja išaugusios statybos kainos, o didmiesčiuose – ir sklypų kainos. Tačiau auganti paklausa ilgainiui padės plėtotojams rasti ekonomiškai pagrįstus ir verslui naudingus sprendimus.