Vilniaus Burbiškių miško slėnyje statomas gyvenamasis kvartalas „Mosso“ jau įgavo aiškius kontūrus. Mažaaukštės statybos projekte užbaigtas pagrindinių konstrukcijų įrengimas, o laisvų butų čia beliko 14%. Aukštesnė būsto paklausa nei daugelyje sostinės projektų atspindi globalią būsto rinkos tendenciją – miestų gyventojai ieško gerovės, kurią sieja su žaliosiomis erdvėmis.
Miško apsuptas Burbiškių mikrorajonas iki šiol buvo tarsi pamirštas kampelis, šiandien atgimstantis naujam gyvenimui. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Galio Group“ čia kuria naują modernią gyvenamąją erdvę – kylantis kvartalas „Mosso“ pirmuoju statybų etapu rinkai pasiūlė 165 butus šešiuose mažaaukščiuose daugiabučiuose. „Per 10 mėnesių nuo statybų pradžios „Mosso“ projekte nupirkta 142 butų, o laisvų beliko 23. Tokia paklausa viršija Vilniaus naujų butų rinkos likvidumo vidurkį. Per minimą laikotarpį „Mosso“ buvo tarp penkių paklausiausių būsto projektų sostinėje. Pirkėjų aktyvumas patvirtina Europos miestuose vis stiprėjančią tendenciją – žalia aplinka kuria sveikos gyvensenos ekosistemą ir jos artumas turi vis didesnės įtakos būsto pasirinkimui“, – pažymi Eglė Šimkienė, „Galio Group“ pardavimų vadovė. Pagal tarptautinės NT konsultacijų bendrovės „Knight Frank“ 2024-2025 m. atliktos Europos gyvenamojo sektoriaus investuotojų apklausos duomenis, žaliosios erdvės miestuose šiuo metu patenka į keturių svarbiausių būsto pirkėjų prioritetų sąrašą visoje Europoje – gyventojai jas vis dažniau suvokia kaip neatskiriamą gyvenamosios aplinkos infrastruktūros dalį, užtikrinančią gerovę ir gyvenimo kokybę. Tokia pirkėjų elgsena padiktuota ne mados ar prestižo, bet vis augančio dėmesio savo sveikatai. Pastarųjų metų klimato kaitos ir sveikatos krizės – karščių bangos, COVID-19 pandemija, paskatino ne vieną mokslinį tyrimą, kurie įrodė, jog žaliosios zonos vėsina ir valo miestų orą bei mažina triukšmą. Nuolatinis buvimas gamtoje fiziologiškai lėtina ląstelių senėjimo procesus, o streso hormono kiekis organizme reikšmingai sumažėja net po trumpo pasivaikščiojimo miške.
Pranoksta siekiamybę „3-30-300“
Pirkėjų ieškoma gerovė šiandien turi labai konkretų mokslinį apibrėžimą – tai šiuolaikinėje urbanistikoje vis dažniau taikoma „3-30-300“ taisyklė. Pagal ją, kiekvienas žmogus pro savo langą turi matyti bent 3 medžius, gyventi kvartale, kuriame medžių lajos dengia bent 30 proc. ploto, ir gyventi ne toliau kaip 300 metrų nuo artimiausio parko ar žaliosios erdvės. Taisyklę suformavęs prof. Cecil Konijnendijk, vienas žymiausių pasaulio miestų miškininkystės ekspertų, teigia, kad tai yra minimalus standartas, būtinas miestiečių fizinei ir psichinei sveikatai užtikrinti. „Taisyklė „3-30-300“ laikoma šiuolaikinio miesto siekiamybe, o tokiuose gyvenamuosiuose projektuose kaip Burbiškių miško slėnyje plėtojamas „Mosso“, peržengus namų slenkstį, pasitinka tikras miškas. Greta yra Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis, o per kelias minutes automobiliu pasiekiami visi miesto privalumai, socialinė infrastruktūra“, – kalba E. Šimkienė. Anot „Galio Group“ pardavimų vadovės, pirkėjai supranta, kad miško apsuptis yra ribotas resursas, todėl projektas Burbiškėse vertinamas ne tik kaip jauki gyvenamoji vieta, bet ir kaip likvidi investicija, kurios vertė, dėl išskirtinės aplinkos ir moksliškai pagrįstos įtakos gyvenimo kokybei, laikui bėgant tik didės.„Stebėdami ir analizuodami pirminės NT būsto rinkos pardavimus aiškiai matome, jog Vilniuje per paskutinius dešimt mėnesių didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukė tie projektai, kurie yra plėtojami gamtos apsuptyje arba greta gamtos. Butai juose išperkami greičiau lyginant su kitais ir ši tendencija įgauna vis didesnį pagreitį “, – kalba E. Šimkienė.
Už slenksčio – tikras miškas
„Mosso“ kvartalas plėtojamas išskirtinėje, beveik 5 hektarų teritorijoje, kurios unikalų kalvotą reljefą suformavo pasitraukę ledynai. Pasak „Galio Group“ atstovės, gamtinis karkasas padiktavo architektūrinius sprendinius – pasirinkta mažaaukštė, vos trijų aukštų statyba, leidžianti pastatams estetiškai įsilieti į kraštovaizdį.
Kvartalo infrastruktūra orientuota į saugumą ir ramybę: per visą sklypą vingiuos lėto eismo gatvė, pėsčiųjų takai bei poilsio zonos, bus įrengtos privačios dviračių saugyklos, leidžiančios patogiai mėgautis čia pat prasidedančiais miško takais.
Visą kvartalą suplanuota plėtoti trimis etapais. Pirmojo etapo metu, kurį projektavo „DNA studija“ ir „AIF LT“, statomi 6 namai su 165 butais – jų plotas svyruoja nuo 27 iki 76 kv. m., o butų kainos prasideda nuo 115 000 eurų. Planuojama, kad pirmieji gyventojai į naujus namus miško slėnyje galės įsikelti iki 2026 m. pabaigos.