Galio group - Menininkas Algirdas Gataveckas: „Menas yra kaip vitaminai vidinei pilnatvei”

Lapkričio 11 d. 2021 —

Menininkas Algirdas Gataveckas: „Menas yra kaip vitaminai vidinei pilnatvei”

Algirdas Gataveckas laikomas vienu geriausiu akademinio stiliaus tapytojų visoje Lietuvoje. Savo įspūdingais, hiperrealistiniais darbais jis siekia atkreipti dėmesį į įvairias socialines problemas ir kviesti diskutuoti apie dalykus, kurie dažniausiai paliekami visuomenės paraštėse. Šiandien Algirdas kartu su broliu aktyviai dalyvauja visuomenės veikloje ir moko kitus žmones tapyti bei piešti savo įkurtoje studijoje. Šiame interviu su Algirdu kalbamės apie meno svarbą mūsų aplinkoje – kokią įtaką jis turi mūsų emocinei sveikatai ir kaip išsirinkti tą meno kūrinį, kuris ne tik puoštų namus, bet ir nuolatos įkvėptų būti geresniu žmogumi.

1. Trumpai papasakok – koks tavo santykis su menu? Kaip jis atėjo į tavo gyvenimą ir ką jis tau reiškia?

Mes, žmonės, augame kaip asmenybės, tobulėjame, o menas formuojasi drauge, perduodant žinias iš kartos į kartą. Todėl aš sakyčiau, jog menas pas mane ne atėjo, o yra ir jau buvo mano aplinkoje. Piešti pradėjome, nes matėme kaip kiti piešia. Piešėme, nes į mūsų gebėjimus reagavo žiūrovai. Šiandien piešinys man padeda bendradarbiavimo ir draugiško varžymosi principu kalbėti žiūrovui apie savo gyvenimo patirtis, įvykius. Taigi, man piešinys yra kalba ir kartu priemonė menui sukurti. Kalba, kuri parašyta ant popieriaus, drobės. Mes visi konstruojame, kuriame savo gyvenimus. Mes su broliu jį konstruojame menu. Apie mūsų kūrybą ir gyvenimą taikliai užrašė gerbiama dailės kritikė dr. Lolita Jablonskienė, jog „Interpretacijos rėmas sujungia, supina menininkų biografijos ir jų kūrybos elementus į „gyvenimo su menu“ ir „meno su gyvenimu“ rezginį, tarsi į kokį spektaklį ar žaidimą.“

2. Kokių meno kūrinių turi savo namuose? Ar visi jie tavo kūrybos?

Bute kabo tapybos, grafikos darbai. Turiu tris Valentino Antanavičiaus, du Gintaro Palemono Janonio, du Pauliaus Juškos, du Mikalojaus Povilo Vilučio, po vieną Kazimiero Valaičio, Žygimanto Augustino ir Bendrą Pauliaus Miliausko, bei Mariaus Lelkos kūrinį. Ant sienos mūsų (mano ir mano brolio) darbų yra tik trys.

3. Kodėl žmonės turėtų turėti meno kūrinį namuose?

Visų pirma dėl to, kad paveikslais galima uždengti sienoje esančias dėmes ar įtrūkimus. Be to, menas gali išjudinti pokalbį nejaukioje tyloje. 🙂 O jei rimčiau – menas duoda teigiamą poveikį žmogaus emocinei sveikatai. Tai lyg vitaminas vidinei pilnatvei. Padeda atgauti vidinę pusiausvyrą. Tai yra, kai viską turi, bet lyg ir kažko trūksta, to „kažko“ galima ieškoti mene. Jis parodo, ką mes jaučiame, todėl menas gali padėti mums suvokti, kokie esame. Menas gali įpūsti optimizmo, pakelti savivertę. Menas lavina estetinį skonį, skatina kūrybingumą, žadina smalsumą, todėl mus gali atitraukti nuo rutinos, kasdienybės. Menas gali priminti istorinius įvykius arba, asmenybės, kūrėjų nutapyti portretai, gali priminti išskirtinį momentą žmogaus gyvenime. Menas erdvėje suformuoja išskirtinumą, originalumą – galima sakyti, kad dovanoja tai erdvei identitetą. Be to, menas gali būti ir gera investicija.

4. Kaip žmogui, neturinčiam gilių meno žinių suprasti, koks meno kūrinys derės jo erdvėse?

Atsakyčiau, jog tokiam žmogui sveika pasitarti su specialistais. Lankytis muziejuose, skaityti, domėtis meno istorija, bendrauti su menotyrininkais, menininkais, interjero dizaineriais, architektais. Kuriant interjerą, labai sveika menininkui, dizaineriui ir pastato architektui kolaboruoti drauge. Taigi, vardan geresnio rezultato, dažnai tenka pasitarti ir patiems specialistams. Per dažnai interjero dizaineris savo kurtam interjerui pasiūlo abejotinos kokybės ir vertės kūrinį. Dizaineriui svarbu, jog meno kūrinys nesugriautų jo sukurtos erdvės visumos, harmonijos. Todėl kūrinį derina su interjere jo paties sudėtais elementais (spalva, tekstūra, ten esančių baldų stiliumi, laikotarpiu ir t.t.). Savo interjerui gerinti, meną jis bando paversti išskirtine interjero dizaino detale, lyg tai būtų tik gražus daiktas – kaip puošybinė lipdyba, baldas ar užuolaida. Tokiam derinimui nepritarčiau, nes kūrinio kokybė ir vertė lieka antrame plane, o pirmame – derinys interjerui. Be to, menas nėra tik daiktas. Tai lyg paveikslu sienoje skylę paslėpti… Todėl aš siūlyčiau meno nederinti prie esamos erdvės, o atvirkščiai, jei tik įmanoma – derinti namų interjerą prie meno. Žinoma tai nėra didelė taisyklė. Derinimo būdų yra žymiai daugiau.

5. Pagal kokius 3 kriterijus siūlytumei rinktis meno kūrinį?

  • Yra skirtumas, jei aš mergaitę iš vaikų namų nupiešiu ant tvarkingo gyvenamojo namo arba ant parduotuvės sienos, o jei dar stipriau – raudonų žibintų gatvėje? Vaikas tas pats, tačiau kontekstas keičiasi. Pirmu atveju galima interpretuoti, jog vaikas lyg ir prašosi į šeimą, būti arčiau namų (kuo toliau nuo valdiškos įstaigos). Antru atveju – ji gali tapti vergovės auka, prekė. Dėl pasirinktos vietos meno kūrinys gauna ypatingų savybių, įtakojančių vertinimo kriterijus. Kūrinys suvokiamas ir interpretuojamas ne kaip atskiras darbas, bet kaip sukurta kompleksinė visuma. Taigi, prieš renkantis meno kūrinį pagalvokite apie meno kūrinio dydį, jam skirtą vietą (erdvės aukštį, plotį, tekstūrą, apšvietimą). Pagalvokite apie vietos paskirtį (vaiko kambariui, biurui, koridoriui, parduotuvei). Kūrinį su vieta galime susieti tiek fiziškai, tiek idėjiškai, tiek materialiai.
  • Pasakymas menininkui, dailėtyrininkui ar galerijos darbuotojui, jog noriu tokio pačio nutapyto paveikslo su jūra, kokį turi ir kaimynas, ir draugas, ir nepažįstamas dėdė ar teta, yra netinkamas sprendimas. Stiprus meno kūrinys yra ypatingas, unikalus ir ypač nepaprastas savo menine idėja. Todėl antras kriterijus būtų ieškoti originalaus autoriaus sumanymo, unikalios meninės idėjos ar sprendimo.
  • Meno kūrinys nėra kokia tai iliustracija. Greičiau objektas kuriantis interpretacijas, tam tikra suvaidinta, išgalvota visata. Kaip mano dėstytojas Alfonsas Andriuškevičius pasakytų – kūrinį reikia išgyventi. Todėl jį renkantis, siūlyčiau pasidomėti, kas tame kūrinyje vienaip ar kitaip jus veikia. Jei kūrinys veikia kontrasto principu – pavyzdžiui, vienu metu ir sukrečia ir kartu pralinksmina arba žadina pasigėrėjimą ir bjaurastį – toks kūrinys ko gero yra turtingas, skanus. Šiame punkte nepatartina apkrauti galvos ieškant atsakymo, ką šis kūrinys reiškia. Tiesiog gėrėkitės kūriniu ir leiskite savo asociacijoms, fantazijai, jausmams veikti.

6. Kur ir kaip patartum kabinti paveikslą ar pastatyti meno kūrinį namuose?

Kiekvienas meno kūrinys reikalauja sprendimo jį komponuojant sienoje. Pavyzdžiui, jei praradusio savivertę žmogaus portretą nuleisime žemiau akių lygio, tai rodysime, jog jis ir yra pažemintas. Tačiau pažemintą žmogų galime pakelti virš akių lygio, kad taptų pakylėtas. Jei pavaizduoto šventojo paveikslą pakelsime aukščiau akių lygio, tai jis taps lyg pakylėtas aukščiau dangaus. Didelis paveikslas reikalauja didesnės erdvės ir atsitraukimo. Saugus paveikslo kabinimas yra kai paveikslą kabina tokiame aukštyje, kad jo centrinis taškas būtų akių lygyje. Tiesiog taip yra patogiau gėrėtis meno kūriniu.

7. Ar reikia atsižvelgti į interjero koloritą, apšvietimą, kambario paskirtį, kitas interjero detalės?

Taip, galutiniam rezultate paveikslas turėtų būti suderintas ir su apšvietimu ir su koloritu ir baldais ar kitais elementais. Ritmingai, kontrastingai ar ne, bet tvarką patartina turėti. Mano praktika rodo, jog žmonės mėgsta pokyčius interjere. Ypač kada kalbame apie sienos spalvą, o su paveikslais ar kitais meno kūriniais dažnai vis labiau linkstama prie to, kad nenorima nieko keisti ar parduoti. Net nekalbu apie šeimos portretus. Aš siūlyčiau meno nederinti prie sienų spalvos ar baldų, o atvirkščiai – jei tik įmanoma, derinti spalvą ir baldus ar visą interjerą prie meno. Žinoma, jei paveikslų yra ne vienas, derinti tarpusavyje juos irgi reikia.

8. Kur rekomenduotum ieškoti ir įsigyti meno kūrinių?

Meno mugėje Art Vilnius, galerijose, tokiose kaip „Meno niša”, „Vartai”, ar įvairiuose meno aukcionuose.

9. Ar tiesa, kad menas yra investicija, kurios vertė labai subjektyvi, todėl neverta už jį daug mokėti?

Taip, menas yra investicija ir jai išmanai šiuos dalykus, tai būna ir labai pelninga. Ar verta, ar neverta mokėti – atsakymo neturiu. Kartais už vieną moki daug ir permoki, kartais už kitą moki dar daugiau, bet žinai, jog šio kūrinio vertė yra bent dukart didesnė. Vienu atveju praloši, kitu – išloši (vienu neverta, kitu verta). Taigi, tai priklauso nuo konkretaus atvejo ir įvairių aplinkybių.

10. Kaip žmonės, kurdami savo namų interjerą, galėtų į juos įsileisti daugiau meno – tiek klasikinio, tiek netradicinio, modernaus?

Parodų lankymas, meno vartojimas duoda teigiamą poveikį žmogaus emocinei sveikatai. Kad tai įvyktų, patarčiau tiesiog daugiau rūpintis savo emocine sveikata.