Galio group - NT laukia pokyčiai – apie pastatų tvarumo reikšmę bei potencialą diskutavome „Verslo forume“

Kovo 12 d. 2021 — Verslui

NT laukia pokyčiai – apie pastatų tvarumo reikšmę bei potencialą diskutavome „Verslo forume“

nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto (NT) plėtros sektoriaus laukia stiprios pažangos metas tiek technologijų, tiek tvarumo srityje. Pandemija ir karantinas privertė plėstis logistikos sektorių, persitvarkyti viešbučius, dabar daugiausia pokyčių prognozuojama biurams – daugiau dėmesio žmogaus savijautai, žaliesiems sprendimams ir tvarumui. Jaučiamas ir augantis gyventojų susidomėjimas tvariu būstu. Apie tai „Verslo forume“ LNTPA panelėje diskutavo NT industrijos dalyviai.

„Pokyčių metais pirmiausia transformuojasi komercinis turtas, kuris ieško būdų kaip sukurti vertę pasikeitusiomis sąlygomis. Nuo pandemijos labiausiai nukentėjo viešbučiai, kurių dalis dabar parduodami kaip būsimi senelių namai, o kiti teikia „co-living’o“ (liet. bendro gyvenimo) paslaugas. Pandemijai besibaigiant neabejotinai laukia grįžimas į biurus ir pasikeitę reikalavimai jiems: daugiau dėmesio  bus skiriama saugumui, gerai žmogaus savijautai ir žaliesiems sprendimas“, – sakė Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas.

Liudas Galdikas, bendrovės „Baltic Engineers” tarptautinio tvarių pastatų standarto BREEAM ir skaitmeninio projektavimo BIM koordinatorius, teigia, kad pastatų tvarumas yra šiandienos realybė ir ypač svarbi dedamoji, norint pritraukti į Lietuvą skaitmeninio sektoriaus įmones.

„Remdamiesi atliktais tyrimais ir savo patirtimi galime teigti, kad vystyti tvarius projektus pasitelkus skaitmeninį projektavimą apsimoka. Tvarių pastatų rinkos vertė pakyla nuo 4 iki 10 proc., eksploatacijos kaštai vidutiniškai 10 proc. mažesni, komercinių patalpų nuoma iki 15 proc. didesnė. Tvarūs pastatai padeda plėtoti socialiai atsakingą verslą, užtikrina geresnę darbuotojų ir aplinkinių sveikatą. Skaičiuojama, jog tvariuose pastatuose dirbančių žmonių darbingumas yra iki 18 proc. aukštesnis”, – pasakoja L. Galdikas.

Anot jo, 2013 m. Lietuvoje buvo sertifikuotas pirmasis, o 2020 m. jau perlipome 50 tvarių pastatų slenkstį, tais pačiais metais buvo fiksuotas rekordinis tvarių pastatų prieaugis – beveik 20 pastatų. Ypač ryškiomis tvarumo augimo tendencijomis išsiskiria biurų segmentas – 2019 m. net 41 proc. naujų biurų pastatų buvo įvertinti kaip tvarūs.

Pasak Aurimo Martinkėno, „Galio Group“ komercinių projektų direktoriaus,  biurų segmente pastatų tvarumas yra būtina sąlyga konkuruojant tiek dėl pirkėjų, tiek dėl nuomininkų – ypač kai siekiama pritraukti užsienio kapitalo kompanijas.

„Praktika rodo, kad tvarumas kaip vertybė ir investicija atsiperka. Jeigu mūsų plėtojamam biurų kompleksui „S7“ nebūtume siekę ir gavę BREEAM Excellent tvarumo sertifikato, 128 mln. eurų vertės trijų verslo centrų pardavimo sandoris su „Eastnine“ nebūtų įvykęs. Derybų metu potencialūs pirkėjai atskleidė, kad net nebūtų svarstę mūsų verslo centrų įsigijimo, jeigu BREEAM skalėje sertifikatas būtų žemesnis nei Excellent. Socialinė atsakomybė, apimanti aiškias tvarumo bei CO2 mažinimo programas, turi didelį svorį tarptautinių kompanijų strategijose – pažangios kompanijos nebegali sau leisti įsikurti netvariuose pastatuose arba juos įsigyti. Ši tendencija vis ryškesnė, ji veikia ir finansavimo aspektą, todėl netvarūs pastatai tampa nepatrauklūs. Be to, tvarumo ir technologijų kartelė nuolat kyla“, – sako A. Martinkėnas.

NT plėtotojų „Urban Inventors“ valdybos pirmininkas Lionginas Šepetys pasakoja, kad pasaulinėje biurų rinkoje žvilgsnis vis labiau krypsta į jame dirbančiuosius: nuo pastato kaip visa ko centro – į žmogų ir jo gerovę, o fizinė ir emocinė sveikata tampa pagrindiniu prioritetu.

„Pasirinkome būti šios tendencijos priekyje ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Kaune mūsų plėtojamas verslo centras BLC 2 tapo pirmuoju Baltijos šalyse ir vienu iš pirmųjų Europoje, kuris įvertintas aukščiausiu darbuotojų gerovės sertifikatu „Fitwel”. Jis apima ne tik technologijas, stiklą, geležį ir betoną, bet ir rūpestį bei paslaugas pastate dirbantiems darbuotojams. Nuo švaraus oro ir vandens iki nuolatinių sveikos gyvensenos veiklų. Siekdami šio tikslo daug investavome, įgyvendinome net 68 skirtingas strategijas. Darbuotojui taip užtikrinama fizinė ir emocinė sveikata, darbdaviui – padidėjęs darbo efektyvumas ir produktyvumas, galimybė pritraukti naujus talentus, pastato plėtotojui – padidėjusi sveiko biuro paklausa. Investicijos atsipirko su kaupu. Net ir sulėtėjusiose Kauno biurų rinkoje pasiekėme tikrai gerą rezultatą – išnuomojome beveik 90 proc. BLC ploto“, – sako L. Šepetys.

Gyventojų susidomėjimą tvariu būstu augintų paskatos

LNTPA prezidentas M.Statulevičius pastebi, kad ne tik verslas, bet ir gyventojai vis labiau yra pasiryžę mokėti už tvarumą.

„Nors NT sektorius vis dar labai inertiškas, bet keičiasi vertės suvokimas ne tik biurų, bet ir gyvenamojo būsto segmente. Po truputį jaučiame, kad vis daugiau gyventojų pasiryžę daugiau mokėti už tvarius, ekologiškus sprendimus, kad jų būstas ateityje neprarastų vertės. Plėtotojų darbotvarkėse NT technologijų (PropTech – angl.) anksčiau buvę labiau eksperimentu, dabar yra efektyvumo ir pažangos sinonimas, todėl artimiausiu metu tikrai stebėsime įvairių NT klasių kokybinį šuolį“, – sako M. Statulevičius.

Jam pritaria ir Domas Dargis, NT plėtros įmonės „Eika“ vadovas.

„Gyvenamojoje statyboje patys ieškojome tvarių sprendimų, nemažai eksperimentavome, pvz. pirmieji siūlėme geoterminį šildymą, saulės kolektorius ant stogo, pasyvų namą, tačiau komerciniame segmente tvarių sprendimų sprogstantį diegimą paskatino pati rinka – t.y. nuomininkai. Vis didesnį susidomėjimą jaučiame ir iš gyventojų, kurie nori gyventi tvariuose namuose“, – sako D. Dargis.

Kai biurų sektoriuje tvarumas tampa nauja kasdienybe, gyventojų susidomėjimas auga, tačiau rinkoje praktiškai nėra tvarių gyvenamųjų projektų. Anot Mindaugo Vanago, NT plėtros įmonės „Citus“ įkūrėjo, kad ši situacija pasikeistų reikia arba paskatinimo, arba įpareigojimo.

„Įpareigoja įstatymai. Vienas iš pavyzdžių – Vilniaus miesto savivaldybės reikalavimas visiems 5 000 kv. m plotą viršijantiems projektams turėti sertifikatą. Bet visada geriau veikia paskatos. O jos galėtų būti tokios: mažesni NT mokesčių tarifai tvariems pastatams ir mažesnė komercinių bankų marža būsto paskolai. Tokia paskata būtų pati efektyviausia ir, neabejoju, tikrai išjudintų rinką. Pavyzdžiui, perkant turtą už 101 000 su 1,9 proc. paskolos palūkanomis, mėnesio įmoka būtų tokia pati, kaip ir perkant už 100 000 su 2 proc. marža – apie 430 eurų. Tiek pridėjus prie buto, tai padengtų sertifikatą, o ateity turtas taptų patrauklesnis ir likvidesnis“, – po „Verslo forumo“ sakė M. Vanagas.

Šaltinis: delfi.lt.