„Tvarkymąsis gali būti malonus ritualas“ — sako pirmoji Lietuvoje sertifikuota tvarkymosi specialistė Urtė Čaplikaitė ir priduria, kad kur kas produktyviau pasiryžti sistemiškai susitvarkyti darbo ir namų erdves nei nuolat gaišti laiką tik imituojant tvarką jose. Kartu su „Viskas tvarkoj“ įkūrėja kalbamės, kaip susikurti tvarkingą aplinką, kuri padėtų sutaupyti laiko ir darytų teigiamą įtaką kasdienio gyvenimo kokybei.
1. Ką jums reiškia tvarka? Ar tvarka ir švara taip dažnai naudojami žodžiai kasdienėje kalboje, jūsų nuomone, reiškia tą patį?
Tikra tiesa, esame linkę tvarką ir švarą laikyti sinonimais, tačiau atidžiau pažvelgus į šiuos fenomenus, galime matyti, kad jie visiškai skirtingos prigimties. Tvarka yra susijusi su mumis ir mūsų santykiu su daiktais, o švara yra susijusi su gamtos procesais. Kai tvarkomės ir dirbame su daiktais, tik nuo mūsų priklauso kaip sugebame suvaldyti daiktus, jų kiekį bei laikymo vietą. Iš principo, jei būtume labai uolūs ir sąmoningi tvarkos atžvilgiu, tai galėtume nuolat gyventi idealioje tvarkoje.
Visai priešingai vyksta su namų švara. Purvas, dulkės, kalkės, voratinkliai – jie kaupiasi visiškai nepriklausomai nuo mūsų veiklos. Todėl jei norime, kad namai nesulaukėtų, turime juos periodiškai valyti. Toks požiūris, man asmeniškai, padeda nepykti ant vėl ir vėl besikaupiančių dulkių ar apkalkėjusio praustuvo. Žinau, kad mano kaltės tame nėra, taip tiesiog veikia gamta. Kažkuria prasme namai yra lyg daržas, kurį turime karts nuo karto išravėti nuo piktžolių tam, kad galėtume džiaugtis jo vaisiais.
2. Sakoma, kad jei nežinai, kaip surūšiuoti mintis savo galvoje, griebkis namų tvarkymosi. Kaip žmogaus savijauta susijusi su jo darbo, namų aplinka ir jos tvarka?
Yra atlikta nemažai tyrimų šia tema ir daugelis jų paliudija, kad netvarka daro neigiamą poveikį žmogaus savijautai. Tvarkos trūkumas ne tik mums trukdo susikaupti ir sutelkti dėmesį, bet ir nuolat švaisto mūsų laiką. Įdomu tai, kad statistiškai JAV vienas biuro darbuotojas praleidžia vieną darbo savaitę per metus ieškodamas pamestų daiktų ir dokumentų.Netgi įrodyta, kad kai mus supa per didelė netvarka, mūsų organizme netgi padidėja kortizolio kiekis kraujyje. Šis hormonas taip pat išsiskiria, kai patiriame stresą. Taigi, galima pagrįstai teigti, kad netvarka mums kelia stresą.
3. Daugelis žmonių prisipažįsta, kad mėgsta tvarką, bet nemėgsta tvarkytis. Kaip tvarkymąsi paversti maloniu ritualu?
Malonu tvarkytis tuomet, kai yra aiškus rezultatas, kurio siekiame. Jei namuose jau yra sistema ir visi daiktai turi savo vietą, tai tvarkymąsis kels daugiau džiaugsmo.
Žinoma, jei tvarkome daiktus, kurie mums patinka ir kurie iš tiesų palengvina mūsų buitį, juos tvarkydami jausime kur kas daugiau teigiamų emocijų. Svarbu, kad procesas užtruktų trumpai ir mes neišeikvotume visų savo jėgų. Todėl jei visi šie kriterijai įgyvendinami, tvarkymasis gali tapti malonus ar bent jau mažiau varginantis.
4. Kas jus pastūmėjo tapti KonMari® metodo specialiste?
Tvarkymasis man visada buvo įdomi sritis. Nuolat keldavau klausimą apie tai, kaip suvaldyti savo buitį, kad ji tarnautų man, o ne aš jai. Taip savaime atradau ir Marie Kondo. Mane ypatingai sužavėjo tai, kad jos užpatentuoto KonMari® tvarkymosi metodo, svarbiausias akcentas yra net ne pati tvarka, o gyvenimo džiaugsmas. Jei susitvarkome namus taip, kad mus suptų tik daiktai, kurie mus džiugina, kasdienis tvarkymasis tampa kur kas lengvesnis.
5. Kaip atrodo tvarkymasis pagal KonMari® metodą?
KonMari® metodas apima šešis principus. Jie gana paprasti, todėl juos gali išbandyti kiekvienas savo namuose ar darbo erdvėje:
– Tvirtai apsispręskite, kad norite susitvarkyti ir pasiryžkite tuo užsiimti. Dar prieš imant tvarkytis, sukurkite savyje vaizdinį kaip turi atrodyti ta vieta, kurią žadama tvarkyti, kaip norime joje jaustis, ką norime joje veikti. Galutinę viziją galima nupiešti, aprašyti ar pasidaryti aplikaciją iš žurnalo iškarpų.
– Tvarkymąsi pradėkite pirmiausia nuo daiktų atrankos: ką norite pasilikti, o su kuriais daiktais kyla noras pagarbiai atsisveikinti. Tik matydami kokį kiekį daiktų išties turime, galime priimti tolesnius sprendimus apie tai, kaip juos laikyti.
– Tvarkykitės pagal kategorijas, o ne pagal vietą. Tvarkykite ne kambarį po kambario, o visus turimus vienos rūšies daiktus, t.y. drabužius, tik tada popierius, tada knygas ir t. t. net jei jie ir yra skirtingose erdvėse.
– Laikykitės tvarkymosi plano. Pradėkite nuo lengviausios kategorijos – drabužių, tuomet keliaukite prie knygų, popierių, įvairių daiktų (hobių reikmenų, virtuvės rakandų, žaislų, įrankių, kosmetikos ir t. t.) ir tik pačioje pabaigoje tvarkykite daiktus, kurie turi sentimentalią vertę (fotografijas, atvirutes, daiktus iš vaikystės ir pan.).
– Daiktų atrinkimo metu atvirai paklauskite savęs: ar tas daiktas mane džiugina. Džiaugsmas yra kriterijus, kuriuo vadovautis pataria Marie Kondo daiktų atrinkimo procese. Geriausias patarėjas atrenkant daiktus, kuriuos norime pasilikti, yra mūsų širdies balsas, o ne šaltas racionalus protas. Jei toks būdas jus gąsdina, galite iš pradžių tai daryti kaip pratimą ar žaidimą ir tiesiog laikinai paslėpti daiktus. Pastebėkite, kaip tuomet jaučiatės savo buityje ir jeigu efektas pozityvus, galutinai atisveikinkite su paslėptais daiktais.
Sekdami šiais žingsniais sutaupysite laiko, kai prireiks rasti daiktus, susitvarkysite nuosekliau. Be to, tvarkantis intuityviai stiprėja pojūtis, kurie daiktai mus džiugina, palengvina mūsų buitį, o kurie mums nereikalingi ir jau yra tapę našta.
6. Prasidėjus karantinui, daugelis biurus iškeitė į darbą namuose ar gyvenimą, pavyzdžiui, pajūryje ar svečiose šalyse, kuriose susikurti patogią darbo vietą gana sudėtinga. Į ką rekomenduotumėte atkreipti dėmesį kuriantis vietą darbui ne biure?
Kai prasidėjus karantinui, dažnas iš mūsų praradome galimybę rinktis darbo vietą, man asmeniškai padėjo kategoriškas darbo reikmenų atskyrimas nuo namų apyvokos daiktų. Dėl to rekomenduoju atrinkti visus daiktus, kurie yra susiję su darbu ir skirti, pavyzdžiui, kompiuteriui, jo pakrovėjui, lempai, užrašinei ir t. t. nuolatinę ir konkrečią vietą – lentyną, stalčių, spintelę. Darbui skirtas priemones laikykite taip, kad jos negultų viena ant kitos, o jų paėmimas nekliudytų kitų šalia esančių daiktų. Kategorizuokite kiekvieną, net mažiausią daiktą ir laikykite vienos grupės daiktus kartu.
Esu pastebėjusi, kad kanceliarinėms reikmėms, laidams ir elektroniniams prietaisams ypač patogu naudoti dėžutes su skirsniais. Jei jų nėra, juos galima padaryti įdėjus mažesnę dėžutę į didesnę arba, pavyzdžiui, išpjovus tinkamo dydžio kartono gabalėlį.
Jei ant stalo sunku suvaldyti augantį popierių šūsnį, visus iki vieno dokumentus taip pat suskirstykite į aiškias grupes. Nepasilikite nei vieno, kuris būtų „tiesiog“ ar „bet kas“ kategorijoje. Suskirstykite popierius taip, kaip jums patogu, tačiau venkite turėti per daug kategorijų. Patogiausiai rasite dokumentus, jei apsiribosite 3-5 grupėmis ir kaskart patekus naujam popieriui į jūsų rankas iškart priskirsite jį konkrečiai kategorijai.
Labai patogu popierius laikyti ir vertikaliai. Taip galėsite patogiau rasti reikiamą dokumentą. O jei paskirsite vietą popieriams, su kuriais dar kažką reikia nuveikti, visada matysite, kiek dar turite neatliktų darbų. Tai ypač galioja neapmokėtoms sąskaitoms, rašteliams, neapskaitytoms sąskaitoms faktūroms ir pan.
Užbaigę darbus grąžinkite daiktus į jų konkrečias vietas ir taip namuose tvarkos ir harmonijos tarp darbo ir namų erdvės bus kur kas daugiau.